• Grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos su garsinio vaizdavimo audio įrašais

      Grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos su garsinio vaizdavimo audio įrašais

      Parodoje “Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija. Epochų inscenizacijos” analizuojami grafo B. H. Tiškevičiaus fotografijos ypatumai, meniniai ieškojimai ir pasiekimai, fotografinės kūrybos istoriniai ir šiuolaikiniai kontekstai. Čia pristatoma Fotografijos muziejuje saugoma B. H. Tiškevičiaus kūrinių kolekcija, kitur Lietuvoje ir užsienyje pasklidę autoriaus kūriniai.

      Parodos “Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija. Epochų inscenizacijos” garsinio vaizdavimo įžanga

      Visas eksponuojamas fotografijas vienija tai, kad jų autorius – kolekcininkas, mecenatas, keliautojas ir fotografas grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius, gimęs 1852 metais, o miręs 1935-aisias. Tai – išskirtinė, bet dar nepakankamai pažinta ir atskleista Lietuvos kultūros istorijos asmenybė. Jis buvo neeilinė fotografijos meno figūra, vienas iš meninės fotografijos pradininkų Lietuvoje ir pirmasis šalies keliautojas-fotografas. Nuo 1884 metų Tiškevičius buvo Prancūzų fotografų draugijos, nuo 1898 metų – prestižinio Paryžiaus fotoklubo narys, dalyvavo parodose, pelnė apdovanojimų, jo nuotraukos publikuotos Paryžiaus fotoklubo reprezentaciniuose leidiniuose.
      Tiškevičiaus kūrybą sudarė reportažai iš jo kelionių po pasaulį ir savitos meninės režisūrinės kompozicijos – žanrinės scenos ir monumentalūs portretai, kuriuos jis kūrė savo vasaros rezidencijoje Vialoje (dabartinėje Baltarusijoje) ir fotostudijoje Paryžiuje. Pastarieji piktorialistiniai meninės fotografijos kūriniai išgarsino fotografą tarptautinėje to meto meno bendruomenėje ir atkreipė šiuolaikinių menotyrininkų dėmesį. Piktorializmas buvo vyraujanti XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios meninės fotografijos kryptis. Fotografai-piktorialistai siekė įtvirtinti fotografijos kaip meno pozicijas greta dailės. Piktorializmui būdingas siekis fotografiją priartinti prie dailės dominuoja ir Benedikto Henriko Tiškevičiaus kūrybiniuose fotografijos ieškojimuose: čia irgi atkartojami tapybos siužetai ir jai būdingos kompozicijos.
      XIX amžiaus paskutinį dešimtmetį Tiškevičius įsitraukė į savitų režisūrinių kompozicijų kūrimą „gyvųjų paveikslų“ stiliumi. Tokios fotoinscenizacijos yra viena iš vaizduotės fotografijos krypčių, kai fotografas surežisuoja ir įgyvendina savąjį įsivaizduojamos tikrovės ar mito meninį vaizdinį. Tai buvo viena iš populiariausių XIX amžiaus meninės fotografijos krypčių. Benediktas Henrikas Tiškevičius aistringai „paniro“ į šį fotografinės vaizduotės pasaulį. Jo sukauptos vertingos ir gausios įvairių šalių bei epochų kostiumų kolekcijos, meno kūriniai, baldai, kiti kolekciniai atributai leido jam sukurti mitologinių, etnografinių ar saloninių siužetų inscenizacijas, kurios pristatomos Fotografijos muziejaus parodoje „Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija. Epochų inscenizacijos“.
      Parodoje eksponuojamos ir originalios fotografijos, kurias grafas Tiškevičius, dažniausiai paklijavęs ant kartono lakštų ir užrašęs pagrindinius duomenis – datas, vietas ar pavadinimus – komplektuodavo pagal temas į albumus, yra ir senųjų bei šiuolaikinių Tiškevičiaus kūrinių kopijų.

      Šioje parodoje eksponuojamų nuotraukų kontekstinę informaciją surinko Vilija Ulinskytė-Balzienė, garsinio vaizdavimo tekstą parengė Laura Niedzviegienė.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 4
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.