• Provincijos dvaras ir miestas XIX amžiaus viduryje – XX amžiaus viduryje

      Provincijos dvaras ir miestas XIX amžiaus viduryje – XX amžiaus viduryje

      1908 metais šalia Šiauliuose įkurto klestinčio odų fabriko Chaimas ir Dora Frenkeliai pasistatė dviejų aukštų gyvenamąjį namą – vilą. Statybos metai spėjami pagal vėjarodę, esančią ant stogo. Vilos architektas nežinomas. Tai vienintelis Šiauliuose ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių XX amžiaus pradžios moderno epochos architektūros pastatų.
      Chaimo Frenkelio viloje buvo įgyvendinta daugelis XX amžiaus pradžios technikos naujovių: įvestas vandentiekis, centrinis šildymas, elektra, telefonas. Iki Pirmojo pasaulinio karo čia gyveno Chaimo ir Doros Frenkelių šeima. Tarpukario metais jie naudojosi viena namo puse, kurioje yra atskiras įėjimas, o kitoje namo pusėje veikė Šiaulių Hebrajų gimnazija. Nuo 1940-ųjų daugiau kaip 50 metų šiame pastate veikė ligoninė. Iš pradžių vila buvo paversta sovietų karo ligonine, vėliau – Vermachto lazaretu, o nuo 1944-ųjų – Sovietų armijos Pabaltijo karinės apygardos ligonine. Sovietmečiu, vykdant pastato rekonstrukciją, buvo sugadintas vilos eksterjeras. Nesunaikinta išliko didžioji dalis vidaus interjerų: mediniai aptaisai, laiptai, paneliai, ąžuoliniai ornamentuoti parketai, durys su įspūdingais švieslangiais. 1993 metais namas buvo perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejaus žinion.
      Dabar Chaimo Frenkelio vila funkcionuoja kaip istorinis kultūros centras, atveriantis lankytojams daugiasluoksnį Lietuvos ir visos Europos kultūros paveldą. Viloje veikiančioje ekspozicijoje „Provincijos dvaras ir miestas XIX amžiaus viduryje – XX amžiaus viduryje“ pristatomos vertybės, į muziejų suvežtos 1940–1941 metais iš nacionalizuotų Šiaulių apylinkių dvarų. Ekspozicijos pradžioje – trumpa pažintis su buvusiu vilos šeimininku Frenkeliu ir jo veikla Šiauliuose.

Parodos objektai

   
  • Špaga-lazda

    Špaga-lazda, XIX a. pr.

     Špaga įdėta į medinę lazdą. Lazdos rankena lenkta. Prie jos įtvirtinta plieninė dviašmenė geležtė, kuri įkišama į lazdą.

  • Karolio Evaldo von Rönne portretas

    Karolio Evaldo von Rönne portretas, XVII a. 9 deš.

    Nežinomas dailininkas

    Karolis Evaldas von Rönne (1663–1716), Kuršo baronas, Švedijos, Nyderlandų ir Rusijos kariuomenių kavalerijos generolas.

    Pusiaufigūris portretas. Drobės centre pavaizduotas K. E. von Rönne, 3/4 pasisukęs į dešinę, ilgu, rudu dviejų dalių peruku, su ūsais, rudų akių. Vilki metalinius šarvus su kniedėmis, kaklą puošia Lenkijos Baltojo erelio ordinas ant mėlynos juostos, medalionas, balta kaklaskarė, per kairį petį permestas raudonas apsiaustas. Portretuojamojo kairėje, viršuje herbas, o dešinėje antkapinis užrašas.

    Nesignuotas.

  • Mūšis ant Tibro upės Milvio tilto 312 m.

    Mūšis ant Tibro upės Milvio tilto 312 m., 1666 m.

    Gérard Audran, Šarlis Le Brenas

    Batalinė scena pagal prancūzų tapytojo Charles'o le Brun'o paveikslą „Mūšis ant Tibro upės Milvio tilto 312 m“. 

    Pirmame kompozicijos plane, kairėje ir dešinėje ant tilto pavaizduota romėnų raitelių kova. Viena kovotojų ir arklių dalis sukritusi į upę, kita – kovoja ant kranto. Įspūdingai pavaizduoti kovotojų ir arklių figūrų rakursai kovos įkarštyje. Antrame plane kairėje matosi kalvos ir medžiai.
    Estampo apačioje per vidurį – herbas, abipus jo užrašas: kairėje  –  „XIIII Francorum / Ob profligatam judiciorum fuorum et regi armorum vi impietatem, aternitatem imperij majestatis autoritate fundatam reftitutam rim legibus, publice fortuna affertam“, dešinėje pusėje – „Regi Lotentissimo / Securitatem, et facutum reparatum, rictoriam Flarij Consantini Casari de Maxentio feliciter reportatam, in perpetuumejus Virtuti et fortuna trophaum offert et consecrat. / C. Le Brun / ex. C“.

  • Peizažas su avimis

    Peizažas su avimis, 1794 m.

    Balthasar Paul Ommeganck

    „Peizažas su avimis“.

    Kompozicija atviroji, asimetriškoji. Pirmame plane kairėje pavaizduota sėdinti mergina ir jai grojantis dūdele jaunuolis. Dešinėje, krūmų fone, ganosi avių ir ožkų banda, tolėliau tarp medžių – karvės. Antrame plane dešinėje – dauba, upė ir kalvos apaugusios medžiais. Dangus žydras, su baltais kamuoliniais debesimis.

    Nesignuotas.

     

  • Buitinė scena

    Buitinė scena, XIX a.

    Arturo Ricci

    „Buitinė scena“.

    Kompozicija orientuota į centrą. Žvelgiant į šią drobę, galima iki smulkmenų atkurti tai, kas vyko tą akimirką. Joje liko įamžinti mergina baltais marškiniais, ilgu raudonu sijonu ir vyras, juodais drabužiais, su skrybėle ir suskleistu skėčiu. Mergina pavaizduota kompozicijos kairėje pusėje, rašanti laišką, o vyras – dešinėje pusėje, tarsi ką tik įėjęs pro duris. Signatūra apatinėje dalyje dešinėje.

     

     

     

  • Ernest'o Johan'o de Medem portretas

    Ernest'o Johan'o de Medem portretas, 1771 m.

    Leonhard Schorer

    Ernstas Johanas de Medemas, Kuršo kunigaikštystės grafas, lenkų dvaro kamergeris.

    Pusiaufigūris portretas. Kompozicijos centre pavaizduotas E. J. de Medemas iki pusės, pasisukęs 3/4 į dešinę, žvilgsnis nukreiptas į žiūrovą. Jis dėvi trijų dalių pilkšvą peruką, kaklas papuoštas juoda kaklaskare ir nėriniais. Vilki siuvinėtus žiustokorą ir liemenę, kairėje, po pažastimi, laiko skrybėlę. Viršuje, kairiajame kampe šeimos herbas. Fonas tamsus. Nesignuotas.

  • Komedijos mūza Talėja

    Komedijos mūza Talėja, XIX a.

    Nežinomas skulptorius

    Pavaizduota sėdinti moteris antikiniais drabužiais. Dešinėje rankoje laiko piemens lazdą, o kairėje – bugnelį. Prie dešinio šono – teatrinė kaukė.

  • Sriubinė

    Sriubinė, XVIII a. II p.

    Ovali sriubinė pūstais šonais, su dviem augalinių formų ąsomis, su išgaubtu dangčiu, puoštu augalinių formų rankena. Dekoruota mėlynais tapytais augaliniais motyvais baltame fone.

  • Kavinukas

    Kavinukas, XIX a. I p.

    Apskritas kavinukas pūstais šonais, su zoomorfiniu snapeliu, augalinių motyvų ąsa, su apskritu dangteliu, kuris puoštas pumpuro formos rankenėle. Dekoruotas tapytais Pietų Europos peizažais ir aukso spalvos augaliniais ornamentais mėlyname fone. Vidus auksuotas.

  • Vaza

    Vaza, XIX a. I p.

    Ovali vaza ažūrine kojele, ant ovalaus pagrindo. Šonai dekoruoti ažūriniais ir auksu tapytais augaliniais motyvais baltame fone. Dviejuose priešinguose šonuose medalionuose aukso raidėmis įrašyta monograma „JSJ.

  • Dekoratyvinė lėkštė „Mirusios sielos“

    Dekoratyvinė lėkštė „Mirusios sielos“, XIX a. pab.

    Lėkštė apskrita, profiliuotais kraštais. Dekoruota tapytu Nikolajaus Gogolio poemos „Mirusios sielos“ veikėjo Nozdriovo portretu. Gamintojo ženklas išorinės pusės dugne.

  • Dubuo

    Dubuo, XIX a.

    Apskrito dubens vidus ir šonai dekoruoti tapytomis įvairiaspalvėmis orientalistinėmis buities scenomis.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.