• Provincijos dvaras ir miestas XIX amžiaus viduryje – XX amžiaus viduryje

      Provincijos dvaras ir miestas XIX amžiaus viduryje – XX amžiaus viduryje

      1908 metais šalia Šiauliuose įkurto klestinčio odų fabriko Chaimas ir Dora Frenkeliai pasistatė dviejų aukštų gyvenamąjį namą – vilą. Statybos metai spėjami pagal vėjarodę, esančią ant stogo. Vilos architektas nežinomas. Tai vienintelis Šiauliuose ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių XX amžiaus pradžios moderno epochos architektūros pastatų.
      Chaimo Frenkelio viloje buvo įgyvendinta daugelis XX amžiaus pradžios technikos naujovių: įvestas vandentiekis, centrinis šildymas, elektra, telefonas. Iki Pirmojo pasaulinio karo čia gyveno Chaimo ir Doros Frenkelių šeima. Tarpukario metais jie naudojosi viena namo puse, kurioje yra atskiras įėjimas, o kitoje namo pusėje veikė Šiaulių Hebrajų gimnazija. Nuo 1940-ųjų daugiau kaip 50 metų šiame pastate veikė ligoninė. Iš pradžių vila buvo paversta sovietų karo ligonine, vėliau – Vermachto lazaretu, o nuo 1944-ųjų – Sovietų armijos Pabaltijo karinės apygardos ligonine. Sovietmečiu, vykdant pastato rekonstrukciją, buvo sugadintas vilos eksterjeras. Nesunaikinta išliko didžioji dalis vidaus interjerų: mediniai aptaisai, laiptai, paneliai, ąžuoliniai ornamentuoti parketai, durys su įspūdingais švieslangiais. 1993 metais namas buvo perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejaus žinion.
      Dabar Chaimo Frenkelio vila funkcionuoja kaip istorinis kultūros centras, atveriantis lankytojams daugiasluoksnį Lietuvos ir visos Europos kultūros paveldą. Viloje veikiančioje ekspozicijoje „Provincijos dvaras ir miestas XIX amžiaus viduryje – XX amžiaus viduryje“ pristatomos vertybės, į muziejų suvežtos 1940–1941 metais iš nacionalizuotų Šiaulių apylinkių dvarų. Ekspozicijos pradžioje – trumpa pažintis su buvusiu vilos šeimininku Frenkeliu ir jo veikla Šiauliuose.

Parodos objektai

   
  • Chaimo Frenkelio odų fabrike pagaminta oda

    Chaimo Frenkelio odų fabrike pagaminta oda, XX a. I p.

    Oda juodos spalvos, netaisyklingos formos (visas pakraštys nelygus). Viena pusė lygi, blizgi, antra pusė šiurkščios faktūros. Antroje pusėje yra Chaimo Frenkelio odų fabriko logotipas.

  • Padėkos lentelė Dorai ir Chaimui Frenkeliams

    Padėkos lentelė Dorai ir Chaimui Frenkeliams, XX a. I p.

    Lentelė įteikta kaip padėka Dorai ir Chaimui Frenkeliams už mecenavimo veiklą. Lentelė stačiakampė, varinė, su užrašu. Pakraščiuose yra 6 skylutės, skirtos lentelei pritvirtinti. Užrašas rusų k.
     

  • Jogailos portretas

    Jogailos portretas, XVIII a. pab. – XIX a. pr.

    Nežinomas autorius

    Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius.

    Biustinis portretas. Drobėje pavaizduotas Jogaila, pasisukęs 3/4 į dešinę. Plaukai tamsiai rudi, sušukuoti į viršų, antakiai ir ūsai vešlūs, poilgė barzda, akys rudos. Per kairį petį permesta raudona skraistė, susegta sege dešinėje pusėje, iš po jos matyti šarvų fragmentas. Fonas tamsus.

    Užrašas viršuje kairėje, baltais dažais:  Władysław Jogiełło Xiąźe / Litewski Powszy Jadwige / za Zone zaczoł Pano: / wanie Litwe do / Polski Przyłą: / czył Akademię / Krakowsko / Fundował. / Pra / wo Neminem / Captivabimuy / Postanowił. Pa: / nował Lat 48. / Umarł Roku. 1434."

     

  • Kontušo juosta

    Kontušo juosta, XVIII a. II p.

    Juosta nuausta iš žalios, auksinės, vyšninės spalvų šilkinių siūlų. Pagrindinis motyvas – vyšninės spalvos juostos, besikeičiančios su raudonais ir žaliais gvazdikų žiedais vienoje pusėje, kitoje pusėje – auksinės juostos, besikeičiančios su auksiniais gvazdikų žiedais žaliame fone. Juostos kampuose yra signatūros „F S“. Tai rodo, kad ji buvo austa Prancūzijoje, vienoje iš Liono dirbtuvių.
    Juosta, juosiama ant kontušo, buvo privilegijuotojo luomo ženklas. Nuo XVII a. vid. iki XVIII a. pab. kontušinis kostiumas buvo ypač populiarus. Juosta dvipusė – ją galima dėvėti ir gerąja, ir išvirkščiąja puse.
    Rasta 2002 m., atliekant archeologinius kasinėjimus Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios (Šiaulių r.) rūsiuose. Su ja, kaip manoma, buvo palaidotas LDK didikas, Kurtuvėnų dvaro savininkas ir bažnyčios fundatorius Jokūbas Ignotas Nagurskis (apie 1734 – po 1796).

  • Marcijono Gruževskio portretas

    Marcijono Gruževskio portretas, XVIII a. pab.

    Nežinomas dailininkas

    Marcijonas Gruževskis, LDK rotmistras, Stanislovo Augusto šambelionas (nuo 1778), po šalies aneksijos buvo Šiaulių pavieto vyriausiasis vėliavininkas.

    Pusiaufigūris portretas. Kompozicijoje M. Gruževskis pavaizduotas iki juosmens, pasisukęs 3/4 į kairę. Dėvi trijų dalių pilkšvą peruką. Ant kaklo balta apykaklė ir kaklaskarė su raukiniais. Vilki raudonos spalvos švarką su mėlynais atvartais ir keturiomis geltonomis didelėmis sagomis. Fonas tamsus.

    Nesignuotas.

  • Lauryno Mykolo Odlianickio-Počobuto portretas

    Lauryno Mykolo Odlianickio-Počobuto portretas, XVII a. II p.

    Nežinomas dailininkas

    Laurynas Mykolas Odlianickis-Počobutas (1640–1689), Vilniaus pateisėjis, Ukmergės pavieto žemės teisėjas, Palėvenės savininkas, Palėvenės dominikonų vienuolyno ir Šv. Dominyko ir Pranciškaus bažnyčios (1676) fundatorius.

    Visafigūris portretas. Kompozicijos centre pavaizduotas L. M. Odlianickis-Počobutas brandaus amžiaus, visu ūgiu, kiek pasisukęs į dešinę. Trumpi plaukai, poilgiai ūsai, didelės akys. Vilki ilgą rusvos spalvos drabužį – kontušą, sujuostą kontušo juosta. Pečius gaubia raudona delija, susegta sege viršuje. Iš po kontušo matyti raudoni odiniai batai. Dešinės rankos bevardį pirštą puošia raudonos spalvos žiedas. Rankas laiko ties kontušo juosta. Paveikslo kairėje viršuje užuolaidų fragmentas, o dešinėje herbas su raidėmis: kairėje –  „W. / O. / S. / P.“, dešinėje – „M. / P. / Z. /  W.“ Dešinėje ant stalo stovi krucifiksas, rašalinė su plunksna ir knyga.

    Įrašas apačioje dešinėje: „Wawrzyniec / Michał Od / laniski / Poczobutt / Sędzia Ziem: Ptt: Wilko: / Fundator XX: / Domikã: / Połuwenskich._ / Ru 1676.

  • Kražių kolegija

    Kražių kolegija, XIX a. vid.

    A. Kozlovskis

    Kražių kolegija. XIX a.
    Urbanistinis peizažas. Kompozicija daugiaplanė, orientuota į centrą. Kompozicijos centre pavaizduoti Kražių kolegijos mūriniai pastatai ir raudonų plytų pastato griuvėsiai, mediniai trobesiai ir aplinkui dirbantys žmonės. Šalia matyti tekanti upė, tolumoje –  kalnas su malūno siluetu dešinėje. Nesignuotas.

  • Civitates orbis terrarum

    Civitates orbis terrarum, 1572 m.

    Georgas Braunas, Frans Hogenberg

    Vokiečių geografo ir kartografo Georgo Brauno leisto atlaso „Pasaulio miestai“ pirmoji knyga. Iš viso 1572–1617 m. išėjo 6 knygos. Leidinyje įvairių pasaulio miestų perspektyviniai planai ir atvaizdai su aprašymais. Lotynų k., 264 p.

  • Šventoji šeima

    Šventoji šeima, XVIII a. pr.

    Francesco Trevisani

    „Šventoji šeima“. Apie 1710 m.

    Grupinis portretas. Kompozicija uždara, centrinė. Kompozicijos centre pavaizduota Marija, rankose laikantį kūdikį Jėzų, pasisukusi profiliu į kairę, apsigaubusi rausvą skarą, pečius dengia mėlyna skraistė.  Už jų kairėje stovi šv. Juozapas, dešinėje – šv. Jonas Krikštytojas. Fonas tamsus.

    Nesignuotas.

  • Europos pagrobimas

    Europos pagrobimas, XVIII a.

    Nežinomas dailininkas

    Mitologinis paveikslas pagal Fransesco Albani (1578–1660) paveikslą „Europos pagrobimas“.  Grupinė, daugiafigūrė kompozicija, orientuota į centrą. Kompozicijos centre pavaizduota mergina ant balto jaučio vandenyje. Danguje angeliukai ir Amūras. Kairėje ant kranto – merginų būrelis, už jų – gyvulių banda ir  mūrinių rūmų fragmentas. Dešinėje tolumoje – pastatų ir kalnų siluetai. Nesignuotas.

  • Dvikovos pistoletas kapsuline spyna

    Dvikovos pistoletas kapsuline spyna, XIX a. pr.

    Dvikovos pistoletas kapsuline spyna, 28 kalibro. Vamzdžio vidus lygus, išorėje aštuoniabriaunis, su taikinio kryptuku. Vamzdžio viršutinėje dalyje geltonos spalvos tekstas vokiečių k: „T. BRAUN – J. BARTHELMES. RIGA. ENGL: GUSS: STAHL 1814“. Pistoleto spyna pilko metalo, puošta augaliniu ornamentu. Gaiduko apsauga geltono metalo, puošta augaliniu ornamentu. Pistoleto apsodas ir rankena rudos spalvos. Rankena medinė, reljefiškai puošta augaliniu ornamentu.  Jos galas pagražintas pilko metalo rutuliuku. Pistoletas įdėtas į specialią išpjovą stačiakampio formos rudo medžio dėžutėje, kurios vidus išklijuotas žalios spalvos aksomine medžiaga. Be to dėžutėje yra patalpinti 4 priedai reikalingi užtaisyti pistoletui. Parako grūstuvas - prie rutulio formos medinės rankenos pritvirtintas pilko metalo vamzdelis. Parakinė - kriaušės formos metalinis indelis, kurio viršuje yra vamzdelis su klapanėliu parakui į pistoleto vamzdį įpilti. Replinis spaustuvėlis kulkoms pasigaminti. Raktas su geltonos spalvos medine rankena. Dėžutėje yra išpjova antram pistoletui.

  • Pistoletas titnagine spyna

    Pistoletas titnagine spyna, 1813 m.

    Pistoletas titnagine smogiamąja spyna, 28 kalibro. Vamzdis apskritas, vidus lygus, su taikikliu. Vamzdžio priekinė dalis prie apsodo pritvirtinta medvaržčiu. Rankena medinė, lenkta žemyn, galas su žalvariniu apkaustu. Ant rankenos įkalti skaičiai ,,16“, „809“ ir pritvirtinta žalvarinė skardelė, kurioje pavaizduota karūna, raidė „A“ ir romėniškas skaičius „II“. Apsodo dešinėje pusėje pritvirtinta titnaginė spyna su iškaltu tekstu ir data: „Тула 1813“. Pistoleto gaiduko apsauga ovalo formos, žalvario metalo. Pistoleto vamzdžio priekinė dalis prie apsodo turėjo būti sutvirtinta žalvariniu žiedeliu.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.