• Žaliūkių malūnas ir malūnininko sodyba

      Žaliūkių malūnas ir malūnininko sodyba

      XIX amžiaus pabaigoje pastatytas Žaliūkių malūnas yra vienintelis išlikęs ir saugomas medinės architektūros technikos paveldo objektas Šiauliuose. Jis taip pat yra pirmasis Lietuvoje grūdų apdirbimo istorijos muziejus ir svarbus Šiaulių miesto pietinio rajono kraštovaizdžio akcentas. Žaliūkių vėjo malūną apie 1875–1880 metus pastatė vokietis Gustavas Danielis tuometiniame Žaliūkių kaime, nuo kurio malūnas ir gavo pavadinimą. Vėliau, 1930 metais, malūnas atiteko jo sūnui Evaldui Danieliui, kuris ir buvo paskutinis malūno savininkas iki 1940 metų. Šalia malūno stovėjo malūnininko sodyba – dviejų galų gyvenamasis namas. Prie jo 1925 metais buvo pastatytas akmeninis pastatas, skirtas motoriniam malūnui. Šiam sudegus, pastatas naudotas kaip tvartas ir daržinė. Kiek tolėliau stovėjo namas, kuriame gyveno samdomas malūnininkas. Į malūną suvažiuodavo ūkininkai iš aplinkinių kaimų. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis tiekė miltus caro kariuomenės garnizono kepyklai Šiauliuose.

      1940 metais, per pirmąją sovietų okupaciją, malūnas buvo nacionalizuotas, perduotas „Pramkombinatui“, o 1949-aisiais – Pranės Jankutės kolūkiui. Vėliau kurį laiką malūnas dar veikė, tačiau darbo mažėjo, tad 1957 metais jis buvo visai sustabdytas. Apie dešimtmetį Žaliūkių malūnas stovėjo apleistas. 1967 metais jis buvo perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui, kuris malūną suremontavo ir 1970-aisiais jame atidarė malimo ekspoziciją. Joje buvo rodomi eksponatai nuo geležies amžiaus iki tuometinių laikų. 2000-aisiais prie Žaliūkių vėjo malūno pradėtos rengti Senųjų amatų dienos, sutraukiančios itin daug dalyvių. 2009 metais malūnas restauruotas dar kartą, 2011-aisiais atstatyta malūnininko troba.

      Malūnų konstrukcijos ir technologinė įranga yra vertingas vietos meistrų inžinerinės minties palikimas ir tautų technologinių mainų pavyzdys. Lietuva – medžio kultūros tradicijų kraštas, todėl šiandien yra svarbu pažinti ir išsaugoti šių statinių autentiškas statybos medžiagas, konstrukcijas ir technologijas.

Parodos objektai

   
  • Statvolis (statinis volas)

    Statvolis (statinis volas)

    Malūno statvolis padarytas iš vientiso medžio, apkaustytas metalu, į viršų plonėjantis. Jo galuose įtaisyti 7 cm storio metaliniai strypai, kurie yra įstatomi į guoliavietes abiejuose galuose. Ant statvolio pirmajame aukšte užvertas 2,20 m skersmens žvaigždinis krumpliaratis ir 1,20 m skersmens pikliaus pavaros krumpliaratis, o trečiajame malūno aukšte – karkasinis maišų kėlimo mechanizmo ratas. Viršutiniame statvolio gale pritaisytas kūginis krumpliaratis.

  • Girnų verpstė su krumpliaračiais

    Girnų verpstė su krumpliaračiais

    Girnų verpstė metalinė, stačiakampė, apačioje nusmailėjanti ir įstatyta į metalinį, tepamą guolį. Viršutinė dalis užsibaigia keturkampe nupjauta piramide, įstatoma į viršutinio girnaakmenio trikampį, kuris įtaisytas prapiestėje. Ant verpstės užmauti ir įtvirtinti krumpliaračiai, perduodantys sukimą nuo statvolio žvaigždinio krumpliaračio girnų verpstėms. Verpsčių krumpliaračiai mediniai, 60 cm skersmens, apkaustyti geležimi.  

  • Ožiukas malūno kepurei pasukti

    Ožiukas malūno kepurei pasukti

    Ožiukas malūno kepurei pasukti padarytas iš medžio, kaustyto geležimi. Jį sudaro trapecinio pagrindo karkasas su vertikaliai įtvirtintu velenu grandinei užvynioti. Veleno skersmuo 0,17 m, aukštis 1,36 m. Velenas sukamas 2,58 m ilgio medine kartimi, įstatyta į skylę veleno viršutinėje dalyje esančiame pastorėjime. 

  • Malūno karutis

    Malūno karutis

    Malūno karutis padirbdintas iš kaustyto medinio karkaso, šonuose pritaisyti du metaliniai ratukai. Ratukų skersmuo 19 cm. Karutis pritaikytas grūdų maišams pervežti pirmajame malūno aukšte.

  • Piklius su pavara

    Piklius su pavara

    Malūno piklių sudaro medinė karkasinė dėžė, šonuose apdengta drobine medžiaga. Pikliuje įtaisytas karkasinis velenas, apdengtas pramoninės gamybos tinkleliu. Pikliaus velenas sukamas virvine pavara nuo statvolio apatinio krumpliaračio per krumpliaračių porą, metalinę ašį, medinius skriemulius. Karkasinės dėžės gale įtaisyta medinė rankovė miltams į piklių subyrėti. Pikliaus dėžės apačioje padarytos angos išrūšiuotiems miltams išbyrėti ir metaliniai kabliukai maišams užkabinti.

  • Rankovės miltams į maišus byrėti

    Rankovės miltams į maišus byrėti

    Miltų rankoves („batus“, „aulus“) sudaro iš lentų sukaltos stačiakampio profilio detalės, skirtos sumaltiems miltams iš girnų į maišus nukreipti. Tokių rankovių malūne yra dvi – iš abiejų girnų po vieną. Jos pritvirtintos prie pirmojo malūno aukšto lubų kampu, uždaromos skląsčiu. Apatinėje rankovių dalyje pritvirtinti metaliniai kabliukai maišams užkabinti.

  • Girnos su girnų kubilu, krėslu, kratilu ir „˜kaše“

    Girnos su girnų kubilu, krėslu, kratilu ir „˜kaše“

    Girnas sudaro du lietiniai cilindro formos girnaakmeniai, sudėti vienas ant kito, jų viduryje yra skylė (prapiestė). Aplink girnas uždėtas medinis kubilas, padarytas iš lentelių, ant kubilo – krėslas, virš jo įtaisyta „kašė“ (į apačią smailėjanti stačiakampė dėžė) be dugno. Po „kaše“ pririštas kratilas (dozatorius) su medine kojele, kuris tolygiai beria grūdus pro skylę viename šone į girnų prapiestę.

  • Signalinis plaktukas

    Signalinis plaktukas

    Signalinis plaktukas pritvirtintas prie antrojo aukšto lubų sijos viena vinimi, perkalta per kotą. Prie koto galo pririšta virvė patraukti ir duoti signalą į trečiojo aukšto grindis.

  • Žirklės girnaakmeniui nukelti

    Žirklės girnaakmeniui nukelti

    Žirklės naudojamos viršutiniam girnaakmeniui nukelti. Girnaakmeniai nukeliami tuo atveju, kada girnas reikia paaštrinti (iškalti griovelius) arba prilieti (pastorinti). Girnas paaštrindavo ar priliedavo pats malūnininkas arba samdyti meistrai. Žirkles sudaro du puslankio formos metaliniai kaltiniai strypai, kurių viršutiniai galai kaiščiu pritvirtinti prie apatinio varžto galo. Varžtas įstatytas į „¬“ formos medinę konstrukciją, besisukiojančią apie savo vertikalią ašį. 

  • Maišų kėlimo mechanizmas

    Maišų kėlimo mechanizmas

    Maišų kėlimo mechanizmas įrengtas trečiajame malūno aukšte. Jį sudaro karkasinis ratas, užvertas ant statvolio, ir ratas, sumontuotas ant statmenai įtaisyto (frikcinė pavara) horizontalaus veleno su grandine. Svirtis abu ratus sujungia ir išskiria. Susijungus ratams, grandinė vyniojama ant horizontalaus veleno ir maišai keliami iš pirmojo į trečiąjį aukštą.

  • Svarstyklės

    Svarstyklės

    Svarstyklių pagrindą sudaro trapecijos formos medinis karkasas, apkaustytas metalu. Karkase įtaisytas metalinis mechanizmas, prilaikantis ant jo uždėtą svėrimo platformą. Priekinėje karkaso dalyje yra svėrimo svirtis, prie kurios įtaisyta ant keturių grandinėlių pakabinama svėrimo platforma.

  • „Kašė“ (dėžė) grūdams supilti

    „Kašė“ (dėžė) grūdams supilti

    „Kašė“ – medinė, į apačią siaurėjanti, iš horizontalių lentų sukalta dėžė, trečiajame malūno aukšte pritvirtinta prie grindų. Ji yra be dugno, pastatyta ant trečiojo aukšto grindyse esančios atitinkamo dydžio skylės, pro kurią grūdai byra į antrąjį aukštą.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.