Juozas Baltušis

Vardas Juozas
Pavardė Baltušis
Profesija rašytojas, vertėjas, redaktorius, politikos veikėjas
Gimimo data 1909-04-14

Išsami biografija

Rašytojas. Tikr. Albertas Juozėnas. Gimė 1909 m. balandžio 14 d. Rygoje, mirė 1991 m. vasario 4 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Vedė 1937 m., žmona Vanda Petrauskaitė-Juzėnienė. Dukterys: Rita Baltušytė (g. 1938), Violeta Juzėnaitė-Pulikienė (1941–2001). 1948 m. vedė antrąkart, žmona Monika Mironaitė (1913–2000). Įdukra Dagnė Jakševičiūtė-Jefremovienė (g. 1941).

Gimė darbininkų šeimoje Rygoje. Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais pasitraukė į Rusiją, 1914–1918 m. gyveno Maskvoje, Nižnyj Novgorode, Caricyne.

1918–1929 m. gyveno Puponyse (Kupiškio valsčius), piemenavo, dirbo samdiniu pas ūkininkus. 1929 m. persikėlė į Kauną, dirbo spaustuvėse raidžių rinkėju, savarankiškai mokėsi, bendradarbiavo spaudoje. 1932 m. pradėjo spausdinti apsakymus.

1940–1941 m. dirbo laikraščio „Valstiečių laikraštis“ priedo „Jaunasis valstietis“ redakcijoje. Radijo komitete Kaune. Per Antrąjį pasaulinį karą 1942–1944 m. dirbo Radijo komitete Maskvoje, parašė lietuvių pasipriešinimą vokiškiems fašistiniams okupantams ir sovietinius karius aukštinančių apsakymų (rinkinys „Baltieji dobiliukai“, 1943), parašė ir suvaidino 56 humoristines radijo pjeses „Dėdės Silvestro kieme“.

Nuo 1944 m. gyveno Vilniuje. 1944–1946 m. Lietuvos radijo komiteto pirmininkas. 1946–1954 m. Rašytojų sąjungos partinės organizacijos sekretorius, žurnalo „Pergalė“ vyr. redaktorius. Lietuvos kinematografijos darbuotojų sąjungos organizacinio biuro pirmininkas.

1947–1975 m., 1980–1990 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1959–1967 m. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas. 1958–1961 m. kandidatas į LKP CK narius. 1970–1975 m., 1980–1991 m. LSSR taikos gynimo komiteto pirmininkas.

Nuo 1932 m., paskatintas Kazio Borutos, ėmė rašyti ir debiutavo apsakymu „Cukriniai avinėliai“ almanache „Darbas“. 1940 m. išleido pirmąjį apsakymų rinkinį „Savaitė prasideda gerai“. Kūrinių veikėjai – darbininkai, samdiniai, skurdo ir nelaimių prislėgti žmonės.

Sovietinės okupacijos laikotarpiu parašė pjeses („Gieda gaideliai“, 1947, „Anksti rytelį“, pirmasis pastatymas 1953, išleista 1956), publicistikoje propagavo sovietinę santvarką.

Novelių romane „Parduotos vasaros“ (2 kn., 1957–1969 m.) vaizduojamas nepriklausomos Lietuvos kaimas, atskleidžiami pasakotojo piemenuko išgyvenimai, stengiamasi kuo natūraliau atkurti jo pasaulėjautą, emocinius vertinimus. Baladiško siužeto romane „Sakmė apie Juzą“ (1979) siekiama sukurti apibendrintą lietuvių valstiečio paveikslą, poetizuoti darbą.

Parašė apsakymų rinkinį „Valiusei reikia Alekso“ (1965), įspūdžių iš kelionės į JAV knygą „Tėvų ir brolių takais“ (1967), už populiarumo susilaukusią knygą pateko į valdžios nemalonę. 1973–1976 m. išleido 2 t. atsiminimų knygą „Su kuo valgyta druska“.

Parašė scenarijų kino filmui „Aušra prie Nemuno“ (su Jevgenijumi Gabrilovičiumi, 1952 m., rež. Aleksandras Faincimeris).

Pagal jo noveles sukurti kino filmai: „Mums nebereikia“ (rinkinyje „Gyvieji didvyriai“, 1959), „Virto ąžuolai“ (1976).

Kūryba realistinė, joje gausu spalvingų kaimo buities vaizdų, įtaigių valstiečių paveikslų ir likimų aprašymų, gyvų komiškų epizodų; kalba sodri, žodinga, stiliui būdingos liaudies pasakotojų intonacijos.

Išvertė iš rusų į lietuvių kalbą V. Belovo, Dž. Ikramio, M. Lasilos, A. Tamsarės kūrinių.

J. Baltušio kūrinių išversta į latvių, estų, rusų, lenkų, čekų, prancūzų kalbas. Romanas „Parduotos vasaros“ išverstas į rusų, baltarusių, latvių, ukrainiečių, tadžikų ir armėnų kalbas, „Sakmė apie Juzą“ išversta į rusų ir čekų kalbas, „Su kuo valgyta druska“ – į rusų kalbą. 1990 m. prancūzų kalba pasirodęs romanas „Sakmė apie Juzą“ apdovanotas prestižine Prix du Meilleur Livre Etranger (premija skiriama už Prancūzijoje išleistą geriausią metų užsienio autoriaus knygą. „Sakmė apie Juzą“ pakartotinai Pracūzijoje išleista 1993, 2003 ir 2010 m.; 2008 m. romanas pristatytas ES šalių apžvalginiame renginyje Strasbūre.

1979 m. sukurtas dokumentinis kino filmas „Kine – Juozas Baltušis“ (režisierius R. Šilinis).

 

Bibliografija:

„Savaitė prasideda gerai“ (1940).
„Baltieji dobiliukai“ (apsakymų rinkinys, 1943).
„Gieda gaideliai“ (4 veiksmų drama, 1947).
„Baltieji dobiliukai“ (rinktiniai apsakymai, 1951).
„Rinktinė“ (apsakymai, drama, 1952).
„Anksti rytelį“ (4 v., 7 pav. pjesė, 1956).
„Parduotos vasaros“ (I dalis, novelių romanas, 1957).
„Kas dainon nesudėta“ (kelionių apybraiža, 1959).
„Aš jau ne piemenė“ (apsakymas, 1963).
„Valiusei reikia Alekso“ (apsakymų rinkinys, 1965, 1968).
„Tėvų ir brolių takais“ (kelionių apybraiža, 1967).
„Parduotos vasaros“ (II dalis, novelių romanas, 1969).
„Nežvyruotu vieškeliu“ (apsakymų rinktinė, 1971).
„Su kuo valgyta druska“ (I–II d., atsiminimai, 1973–1976).
„Sakmė apie Juzą“ (romanas, 1979; kiti leidimai – 1980, 1981, 1982, 1984, 1989).
„Pasakymai ir atsakymai“ (apybraižos, recenzija, interviu, 1985, 1988).
„Parduotos vasaros“ (I–II d., romanas, 1985).
„Raštai“, 5 t. (1959–1969).
„Raštai“, 9 t. (1974–1988).

Kiti vardo, pavardės variantai

Vardas Pavardė Kalba
Albertas Juozėnas

Apdovanojimai

Kiti apdovanojimai 1990 m. – Prestižinė Prix du Meilleur Livre Etranger premija už prancūzų kalba pasirodžiusį romaną „Sakmė apie Juzą“.
1980 m. – LSSR valstybinė premija už romaną „Sakmė apie Juzą“.
1977 m. – Kupiškio krašto garbės pilietis.
1969 m. – LSSR liaudies rašytojas.
1966 m. – Žemaitės literatūrinė premija už apsakymą „Ko nepasakė Laukys“.
1957 m. – LSSR valstybinė premija už romaną „Parduotos vasaros“.
1954 m. – LSSR nusipelnęs meno veikėjas.






Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, t. 2.