Vincas Čepinskis

Vardas Vincas
Pavardė Čepinskis
Profesija fizikas, chemikas, visuomenės veikėjas, politikos veikėjas
Gimimo data 1871-05-03

Išsami biografija

Lietuvių chemikas, fizikas, valstybės veikėjas. Fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, 1894 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Matematikos ir gamtos fakultetą, įgijo fizikochemiko specialybę. 1894–1896 m. dirbo Rusijos matų ir saikų rūmuose Dmitrijaus Mendelejevo laborantu. 1897–1900 m. studijavo, dirbo mokslinį darbą Ciuricho politechnikos institute. Nuo 1902 m. dėstė Liepojos komercijos mokykloje, 1904–1915 m. direktorius. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje su mokykla evakavosi į Rusiją, 1915–1916 m. dirbo Maskvos susisiekimo instituto laboratorijoje, 1916–1918 m. dėstė Lutugino liaudies universitete Sankt Peterburge, mokytojavo Ugličo realinėje mokykloje ir moterų gimnazijoje. Grįžęs į Lietuvą 1918 m. paskirtas Švietimo ministerijos Aukštųjų mokyklų skyriaus vedėju, su Mykolu Biržiška buvo atsakingas už Vilniaus universiteto atkūrimą. 1919 m. Lietuvos vyriausybės atstovas Londone. Nuo 1920 m. Aukštųjų kursų Kaune fizikos lektorius. Rėmė Aukštųjų kursų pertvarkymo į Lietuvos universitetą idėją, buvo vienas Matematikos ir gamtos fakulteto kūrėjų. 1922–1936 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas); 1922–1926 m. Fizikos, 1926–1936 m. Fizinės chemijos katedros vedėjas, 1922–1923 m. ir 1928–1929 m. prorektorius, 1923–1924 ir 1929–1933 m. rektorius; profesorius (1922), garbės profesorius (1937). Iki Gruodžio 17 perversmo (1926) dalyvavo politinėje veikloje, buvo aktyvus Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjas, 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo, 1922 m. – I Seimo narys. 1926 m. švietimo ministras, ministro pirmininko pavaduotojas. Įkūrė ir išplėtojo Eksperimentinės fizikos ir Fizikinės chemijos katedras, parašė pirmuosius lietuviškus fizikos ir fizikinės chemijos vadovėlius, monografijas „Elektroninė valentingumo teorija“ (1928) ir „Branduolio chemija“ (1937). Periodikoje spausdinamuose straipsniuose ir viešose paskaitose nagrinėjo aktualias mokslo ir visuomenės problemas, išvertė mokslo populiarių straipsnių, parašė G. Washingtono biografinę apybraižą.

 

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4.