Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė

Vardas Nijolė Alfonsa
Pavardė Gaškaitė-Žemaitienė
Mergautinė pavardė Gaškaitė
Slapyvardis Rūta
Profesija visuomenės veikėjas, istorikas, žurnalistas, inžinierius
Gimimo data 1938-09-27

Išsami biografija

Pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui veikėja, istorikė, publicistė, inžinierė. Gimė 1938 m. rugsėjo 29 d. Kupiškyje, mirė 2000 m. spalio 6 d. Vilniuje.

1955 m. Pandėlio vidurinėje mokykloje su kitais įkūrė nelegalią antisovietinę organizaciją, kuri 1955–1956 m. leido laikraštėlį „Laisvės balsas“ (6 nr.), platino atsišaukimus. Nelegalią veiklą tęsė 1957 m. įstojusi į Kauno politechnikos institutą. Su kitais spausdino ir platino atsišaukimus (apie 200), per Vasario 16 d. kėlė tautines vėliavas (jas ir siuvo) Kaune, Vilniuje, Pandėlyje. 1958 m. įkūrė nelegalią draugiją „Laisvė Lietuvai“ (su kitais sukūrė programą), kurios siekis – atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1958 m. kovo mėn. suimta, iki 1965 m. kalinta. Grįžusi į Lietuvą 1965 m., apsigyveno Šiauliuose. Dirbo statybos organizacijose. 1970 m. baigė KPI. Nuo 1991 m. LR AT/AS komisijos KGB veiklai tirti narė. 1993–1994 m. dirbo Valstybiniame Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centre, 1994–1997 m. „Laisvės kovų archyvo“ redakcijoje, nuo 1997 m. LGGRTC Tyrimų departamente. Parašė monografijas „Pasipriešinimo istorija 1944–1953 m.“ (1997), „Žuvusiųjų prezidentas“ (1988; apie J. Žemaitį), romanus „Užverstų šulinių vanduo“ (2000), „Dabar ir visados“ (2001); sudarė partizanų spaudos rinkinį „Partizanai apie pasaulį, politiką ir save“ (1998).

Įvertinimas: Gedimino 4 laipsnio ordinas (2000).

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 6.